1Išmintingas vaikas brangina tėvo pamokymą,
o pašaipūnas nesiklauso, kai būna baramas.
2Iš savo žodžių vaisių žmogus valgo gerą valgį,
o apgaulingas žmogus alksta darydamas niekšybes.
3Kas saugo savo liežuvį, tas apsaugo savo gyvastį,
o plepus žmogus prieina liepto galą.
4Dykaduonis alksta ir nieko neturi,
o darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo.
5Teisus žmogus nekenčia melo,
o nedoras melu ir gyvena.
6Teisumas saugo žmogų, kuris eina doru keliu,
o nuodėmė pražudo nedorėlį.
7Vieni dedasi turtingais, bet nieko neturi,
kiti dedasi vargšais, bet turi didelius turtus.
8Turtingas žmogus turi turtų savo gyvasčiai išpirkti,
o vargšas niekada negirdi grasinimo.
9Teisiųjų šviesa džiūgauja,
o nedorėlių žibintas gęsta.
10Kvailas žmogus įžūlumu sėja vaidus,
o išmintis atitenka priimantiems patarimą.
11Iš karto įgyti turtai sunyks,
o kas po truputį kaupia, tas juos didina.
12Atidėta viltis susargdina širdį,
o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis.
13Kas paniekina žodį, tas užsitraukia pražūtį,
o kas gerbia įsakymą, tam bus atlyginta.
14Išminčiaus mokymas – gyvenimo šaltinis,
įgalinantis išvengti mirtinų pinklių.
15Sveika nuovoka laimi palankumą,
o sukčių kelias veda į pražūtį.
16Gudrus žmogus visur elgiasi protingai,
o kvailas parodo savo kvailumą.
17Nedoras pasiuntinys pridaro vargo,
o patikimas atstovas atneša ramybę.
18Neturtas ir gėda tam, kuris nepaiso pamokymo,
o kas klauso įspėjimo, tas gerbiamas.
19Įgyvendintas troškimas malonus širdžiai;
kvailieji bjaurisi nusigręžimu nuo pikta.
20Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas,
o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.
21Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė,
o teisiuosius pasiveja gerovė.
22Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams,
o nusidėjėlio turtas skiriamas teisiajam.
23Bylinėjimasis suryja įdirbtą vargšo lauką,
ir neteisybė nušluoja jo buveinę.
24Kas gailisi rykštės, tas nekenčia savo vaiko,
o kas jį myli, tas pataiso rykšte.
25Teisusis valgo sočiai iki valios,
o nedorėlių pilvas tuščias.
